Kai atliekami grožinės literatūros vertimai, labiau išryškėja gramatikų skirtumai nei tada, kai atliekami techniniai ir teisiniai vertimai. Pastaruoju atveju teisiniuose dokumentuose gali nereikėti rašyti pilnų sakinių konstrukcijų, kartais eilutėje būna tik koks vienas terminas. Tada galima apsieiti ir su žodynu, išverčiant tik pačius žodžius. Tačiau, kai verčiami didesni tekstai, kad ir techniniai, tada atsiranda daugiau gramatikos subtilybių. Kuo skiriasi lietuvių ir anglų kalbų gramatikos?
Laikai
Vienas iš esminių skirtumų yra laikų vartosena. Mes lietuvių kalboje turime būsimąjį, būtąjį dažninį, kartinį laikus, esamąjį, keletą nuosakų ir dalyvių. Tačiau šie laikai gana aiškiai suprantami ir užsieniečiams, dar tik besimokantiems lietuvių kalbos. Kur kas sudėtingiau su laikų vartojimu yra anglų kalboje. Mat ten yra daugybė skirtingų praeities, ateities ir dabarties laikų. Beveik galima brėžti tam tikrą tiesę ar kreivę ir ant jos dėlioti tuos laikus bei sakyti, koks laikas ką reiškia. Tarsi jie būtų surikiuoti pagal tai, kuris nutiko seniau ar vėliau. Tam yra Perfect, Simple ir Continoussąvokos.
Galūnės
Lietuvių kalboje yra labai dideli galūnių skirtumai, jas sunku suderinti, net ir pakankamai raštingi lietuvių kalbos vartotojai dažnai turi problemų su galūnėmis, su jų neteisingu vartojimu. Kaip atsitinka šitai? Taip būna tada, kai atsiranda labai daug linksnių, giminių, būdvardžių, daiktavardžių, dalyvių, padalyvių, neasmenuojamų ir asmenuojamųjų formų, kelintinių ir kiekinių epitetų… Žodžiu, lietuvių kalboje čia užverda tikra mišrainė, todėl turbūt joks užsienietis, net ir 50 metų mokėdamas lietuvių kalbą, niekada nebūna tikras, ar gerai pavartojo galūnes.
Žodžių ribotumas
Galima pastebėti, kad lietuvių kalba yra turtingesnė ir žodžiais. O anglų kalboje kai kurie žodžiai turi labai daug reikšmių, todėl gali būti daugiau kartų pavartojami. Tačiau iš tiesų bėda čia jau kita. Visos kalbos turi savo žodžius, turinčius tam tikrą prasminį krūvį, kurio neina išversti į kitą kalbą. Dėl to techninius, dalykinius ir teisinius tekstus, kur daug tarptautinių žodžių, versti nėra taip sudėtinga, kaip laisvą, gražią, literatūrinę ar publicistinę kalbą, sklandžius tekstus. Apskritai, dažnai yra sakoma, kad poezija į kitą kalbą net yra neišverčiama. Taigi, ar tikrai kažkuri kalba yra labiau ribota dėl žodžių skaičiaus, pasakyti sunku. Tačiau atliekant vertimus tenka pagalvoti ir paieškoti geriausiai atitinkančio žodžio, kad tekstas tikrai būtų sklandus, išreikštų tas prasmes, kurių reikėjo.