Eglė KAIRELYTĖ
"Žurnalistų žinios", www.lzs.lt

Dainius Radzevičius: Ypatingas garbės žymuo turi atsirasti

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus teigimu, vienas iš būdų bent iš dalies atgauti visuomenės pasitikėjimą žiniasklaidos priemonėmis – įsteigti žiniasklaidos kokybės ženklą. Pasak jo, įsivesdama tokį žymenį žiniasklaida visuomenei parodytų, jog yra socialiai atsakinga. Tokio ženklo atsiradimo galimybes numato ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas. Kodekse teigiama, kad jei viešosios informacijos rengėjas per dvejus metus etikos nepažeidė, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija jam gali suteikti teisę naudoti šios komisijos įsteigtą ypatingą garbės žymenį. Ir atitinkamai komisija gali tokią teisę panaikinti, kai viešosios informacijos rengėjas nesilaiko etikos kodekso reikalavimų. „Turėdama tokį ypatingą garbės žymenį visuomenės informavimo priemonė žiniasklaidos vartotojų akyse gali pakelti savo kokybės kartelę aukščiau. Ir jei tokia žiniasklaidos priemonė nusikals – ji bus žymiai greičiau pastebėta ir apskųsta“, – mano D. Radzevičius.

„Dabar, žiūrint pagal etikos kodeksą, mes turime tokius, kaip aš vadinu, vidutiniokus visus Lietuvoje. Nes ypatingo garbės žymens dar negavo niekas“, – mano Žurnalistų sąjungos pirmininkas. Pasak jo, etišką žiniasklaidą labiau padėtų formuoti ne nuobaudos dėl neetiško elgesio, bet skatinimas. Esą skatinant visuomenės informavimo priemonę pateikti kokybišką produktą galima efektyviau užkirsti kelią neetiškai, o tai reiškia ir nekokybiškai žiniasklaidai. „Kokybė, ji savaime nesusikuria, į ją reikia investuoti daug: laiko, kompetencijos, pastangų, noro ir t. t. Tai jeigu visuomenės informavimo priemonės į kokybę investuoją – tą reikia pastebėti“, – teigia D. Radzevičius. Anot jo, dabartinės nuobaudos, skiriamos už etikos nesilaikymą, žiniasklaidos priemonėms yra mažiau skausmingos, nes visuomenės informavimo priemonė nieko nepraranda, tiesiog ji pripažįstama pažeidusi profesinę etiką. „Jei atimtų anksčiau suteiktą kokybės ženklą, mano manymu, būtų kur kas skausmingiau. Nes tu buvai labai kokybiškas, labai etiškas, o dabar nebesi. Tai yra, ilgą laiką investavai į gerą savo vardą, kurį laiką jį turėjai ir vėliau praradai. Tokia nuobauda yra žymiai svarbesnė reputacijai.“

Edita Žiobienė: Ypatingas garbės žymuo dar negali atsirasti

„Mano manymu, toks žymuo iš tiesų turi tam tikrą prasmę. Tačiau reikia kalbėti apie tai, kaip atrinkti tuos pačius etiškiausius ir kokybiškiausius leidinius“, – kelia klausimą Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkė Edita Žiobienė. Pasak jos, kai buvo priiminėjamas etikos kodeksas, buvo kalbama apie tai, kad ypatingą garbės žymenį reikėtų suteikti visiems, kurie nėra padarę etikos pažeidimų. „Tai yra problema, nes mūsų komisijai nėra pavesta kažkokia stebėsenos funkcija, jokia kita institucija irgi neatlieka žiniasklaidos stebėsenos tiek, kad matytų, ar ta žiniasklaida yra etiška, ar ne. Tai reiškia, kad tik tie, kurių atžvilgiu yra rašomi skundai jie kažkaip savaime tampa neetiškais, o tie, kurie nėra susilaukę skundų, nors į juos rašoma daug ir visko, jie tampa labai etiškais“, – vardina E. Žiobienė. Išspręsti šią problemą, pasak jos, galima būtų įsteigiant kokį nors atskirą žiniasklaidos stebėjimo institutą, esą čia galėtų prisidėti ir žurnalistikos institutas.

Pasak Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkės, šiandien įvestas ypatingas garbės žymuo galėtų sukelti karą tarp žiniasklaidos priemonių: kodėl vienam davė, o kitam ne! Ypatingai regionuose, kur yra vos keletas leidinių, tad jie „užprogramuoti“ pulti vienas kitą. Be to, esą dabar žmonės žiniasklaidos priemones atsirinkinėja kiek kitais būdais, pavyzdžiui, pagal rašinių stilių. „Man atrodo, kad, pavyzdžiui, profesoriaus L. Donskio laidai uždėjus ypatingą garbės žymenį, oficialiai parodžius, kad ji labai etiška, – aš nemanau, kad jos reitingai labai stipriai pakiltų. Kaip ir atvirkščiai, dienraštis „Vakaro žinios“ buvo pripažintas nuolat etikos nesilaikančiu, ar jo skaitomumas dėl to sumažėjo? Net jei jis neturėtų ypatingo žymens, aš nemanau, kad jis būtų mažiau perkamas“, – retorinius klausimus kelia E. Žiobienė.

Alfredas Zdramys: Žiniasklaidai nereikia ypatingo garbės žymens

Profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai priskirto dienraščio „Vakaro žinios“ (šiandien šis sprendimas yra nustojęs galios, nes toks priskyrimas galioja vienerius metus, jeigu per tą laiką viešosios informacijos rengėjas nepadaro šiurkščių Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų) vyriausiojo redaktoriaus Alfredo Zdramio teigimu, kokybės ženklas yra labai subjektyvus. „Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sudarymo kriterijai yra šiek tiek keistoki, tarkim, mūsų didžiausias konkurentas dienraštis „Lietuvos rytas“ turi ten savo atstovą, o mes neturim. Todėl ir ypatingo garbės žymens skyrimas vienai ar kitai žiniasklaidos priemonei gali būti šališkas“, – mano A. Zdramys. Anot jo, naujai atsiradęs žymuo žiniasklaidos priemonių požiūrio nepakeistų: esą arba žiniasklaidos priemonė laikosi etikos, arba nesilaiko. „Yra taisyklės. Jei pažeidei tarnybinę etiką – tu esi nubaudžiamas metams, tu esi pripažintas neetišku. O po metų, kai baigėsi bausmė, jei nepažeidei per tą laiką vėl tarnybinės etikos, tu esi kaip ir etiškas. Lyg tai nebūtų daugiau ką veikti žurnalistinėje padangėje, kaip tiktai ženklus kažkokius kurti. Reikia paprasčiausiai laikytis žurnalistinės etikos“, – teigia dienraščio „Vakaro žinios“ vyriausias redaktorius.

Rimantas Šukys: Ypatingas garbės žymuo vėluoja

Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacijos prezidento Rimanto Šukio teigimu, galintis paskatinti etiškesnę, padoresnę, teisingesnę žurnalistiką žymuo jau turėjo atsirasti anksčiau, praėjus dviem metams po paskutinės redakcijos Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso priėmimo. „Jeigu žvelgsime į mūsų dabartinę žiniasklaidą, nežinau, kokie pasitikėjimo reitingai, bet daug kas labai skeptiškai žvelgia į mūsų žiniasklaidą“, – mano R. Šukys. „Pavyzdžiui tarybiniais metais, nepaisant tendencingumo, neobjektyvumo žiniasklaidoje, bet tuomet dar buvo vienintelė „tiesos instancija“, į kurią žmonės norėdavo pakliūti – dienraštis „Tiesa“. Pasak Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacijos prezidento, šiais laikais ypatingą kokybės ženklą turėtų skirti komisija. Taip pat skiriant šį žymenį galėtų dalyvauti ir žiniasklaidos organizacijos, tuomet esą būtų užtikrintas didesnis pasitikėjimas šiuo kokybės ženklu.